- čiauroti
- čiauróti, -ója, -ójo 1. tr., intr. ėsti, valgyti kaip be dantų, šlepnoti, čiaumoti: Senas arklys, šieną tik čiaurója, suėst nesuėda Dglš. Boba čiaurója duoną nuolatai, t. y. valgo palengva be dantų J. Čiaurójo čiaurójo, ir paliko visas valgis Ck. 2. intr. neaiškiai, nesuprantamai kalbėti, niekus taukšti: Vaikas jau kiek čiaurója Švnč. Apsiseilėjęs čiaurója nežinia ką (apie girtą) Švnč. | Bet čiauróji: to nei buvo, nei bus Švnč. \ čiauroti; apčiauroti; sučiauroti
Dictionary of the Lithuanian Language.